Atžalynas (teatras-studija)
- Kitos reikšmės – Atžalynas (reikšmės).
Teatras-studija „Atžalynas“ – Kretingos vaikų ir jaunimo teatro studija.
Veiklos istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Atžalyno“ pradžia laikomi 1976 metai, kuomet Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų auklėtinis režisierius Algimantas Verbutas Kretingos kultūros rūmuose įkūrė moksleivių dramos studiją.
1970 m. sausio 30 d. Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 13 paskelbta „Už kūrybinius laimėjimus, ugdant saviveiklinį liaudies teatro meną vaikų tarpe, Kretingos rajoninių kultūros rūmų vaikų dramos kolektyvui suteikti liaudies teatro vardą ir ateityje vadinti Kretingos kultūros rūmų vaikų liaudies teatru „Atžalynas“ (nutarimą pasirašė tuometinis Kultūros ministras, kolegijos pirmininkas J. Bielinis).
1979 m. gegužės mėnesį parodytas pirmasis „Atžalyno“ spektaklis – Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Dvylika brolių, juodvarniais laksčiusių“.
1996 m. teatre pradėjo dirbti buvusi „atžalynietė“, Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto absolventė režisierė Auksė Antulienė.
Per 30 kūrybinės veiklos metų teatre pastatyti 46 spektakliai, su jais dalyvauta virš 50 kartų įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Atžalynas“ suorganizavo daug rajoninių, respublikinių ir tarptautinių renginių. Vienas jų, nuo 1990 m. vykstantis, tarptautinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis - „Atžalyno scena“.
Šiuo metu teatre-studijoje dirba du režisieriai: Algimantas Verbutas ir Auksė Antulienė. Teatre vaidina apie 60 vaikų nuo 11 iki 18 metų amžiaus iš įvairių Kretingos miesto bei rajono mokyklų. Vaikai skirstomi į tris grupes: jaunesnioji (11-14 metų vaikai), vyresnioji (15-18 metų) ir teatro ant kojūkų (vienintelė tokia grupė šalyje).
Režisieriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Algimantas Verbutas
- Auksė Antulienė
Pastatyti spektakliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Avinėlis beragėlis (1983)
- Na, palauk, raudonkepuraite! (1983)
- Kaip kiškis vilko namus sergėjo (1984, 1988)
- Kai vėl atskris drugelis... (1984)
- Mažasis princas (1985)
- Nepaprastas gimtadienis (1986, 1990)
- Į svečius pas nykštukus (1987)
- Spyruoklinis kareivėlis (1987)
- Seku seku pasaką... (1987)
- Kaltė (1988)
- Šauksmas (1989)
- Sūnaus palaidūno tema (1989)
- Nykštukas Mikutis (1990, 1991, 1993)
- Vabalas ir buldozeris (1990, 1993, 1996, 1998)
- Pasakos apie gėles ir... meilę (1990)
- Robotas ir peteliškė (1992)
- Vėjo botagėlis (1992)
- Žiurkėnas Vidas (1992, 1993)
- Žirafa su kojinėm (1993, 2001)
- Mikė melagėlis (1994, 1995, 1998)
- Stebuklingas apsiaustas (1995)
- Voro vestuvės (1997)
- Paskutinė lapė (1997)
- Kelionė į... (1997)
- Noriu broliuko (1998)
- Viens, du, trys (1999)
- Žiogas įkliuvo (1998)
- Mažasis princas (1999)
- Buratino nuotykiai (1999)
- Kada drambliai iš medžių šokinėja (2000)
- Ragaragaraganosis (2000)
- Varna prie Eglutės (2000)
- Kačiuk, pirmyn! (2003)
- Baidyklė (2005)
- Bulvinė pasaka (2006)
- Kuršiukas (2006)
- Bruknelė (2007)
- Haroldas ir Modė (2008)
- Arklio Dominyko meilė (2009)
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]„Atžalynas“ – pirmasis vaikų teatras Lietuvoje, kuriam buvo suteiktas liaudies (pavyzdinio) teatro statusas. 2002 m. teatras pripažintas geriausiu Lietuvos vaikų teatru ir apdovanotas „Aukso paukšte“.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Teatras-studija „Atžalynas“[neveikianti nuoroda]
- Po a gali ir ž būti Archyvuota kopija 2009-02-20 iš Wayback Machine projekto.
- Atžalyno scenoje“ - Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrai
- Atžalyniečiai švęs jubiliejų
- Algimantui Verbutui – padėka už lėlininkystės tradicijų puoselėjimą
- Kretingos scenoje „Kuršiukas“ prakalbo apie meilę ir emigraciją
- Režisierius publikai nesilenkia
- Festivalio idėjos krizė neužgožė
- „Atžalynas“ - visam gyvenimui